- virvininkas
- vir̃vininkas, vir̃vininkė dkt.
.
.
virvininkas — vir̃vininkas ( nykas), ė smob. (1) KII127, K, K.Būg, BŽ46, virviniñkas (2) Rmč; SD1137, SD286, R290,325, MŽ435, Sut, N, LL175 1. L, L592, LVIV619, ŠT225, Rtr, NdŽ, DŽ1, MLTEII86, KŽ kas veja ir (ar) pardavinėja virves: Vaike, tu į virvininkus… … Dictionary of the Lithuanian Language
rypšlėgeris — ×rypšlėgeris (vok. dial. repschläger) sm. (1) KII181 virvininkas … Dictionary of the Lithuanian Language
virvelninkas — ( nykas; M, KŽ), ė smob. (1) 1. M, NdŽ, KŽ žr. virvininkas 1. 2. Pls, Btrm prk. kas išdykęs, judrus, gyvas (apie vaiką): Čia virvelnykas, o ne vaikas, nepasėdi daikte, kap šikinėn įkirptas Arm … Dictionary of the Lithuanian Language
virviavijys — virviavijỹs, ė̃ smob. (34b) kas veja virves, virvininkas: Toks berniokas jau pats virviavijỹs Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
virvninkas — virvninkas, ė smob. LC1886,11 žr. virvininkas 1 … Dictionary of the Lithuanian Language